- kvietienis
- 2 kvietiẽnis, -ė adj. (2) iš kviečių, kvietinis: Kvietiẽniai miltai Grž, Rs. Duona kvietienė iš miltų lėtesnių (prastesnių) SD67. Skanesnė duona Lietuvos biralienė, ne ką balta kvietiẽnė Amerikos Gg. Kvietiẽnė bandelė BŽ42. Gera, kai yra pyrago balto, gryno kvietiẽnio, melnyčioj malto BM436. Visa tai padarysi iš kvietienių miltų Skv2Moz29,2. Iš kvietiẽnių miltų kepa pyragą Slm. ^ Katinas bulbienis, baltas kaip kvietienis, pro langelį lįsdamas, ant berniokų purkšdamas LTR(An). Tpfu, kad užspringau, papuolė mat į kvietienę gerklę (į kvėpuojamąją gerklę, į pyraginę) Srv.
Dictionary of the Lithuanian Language.